- sarvalai
- sarvalaĩ sm. pl. (3b) K.Būg(Krtv), LVIII807, FrnW, NdŽ 1. nešvarus koks skystis, gėralas: Žiūrėk, čia ne vanduo, ale kaži kokie sarvalaĩ bėga Škn. Sar̃valus paleido į Ventą iš pieninės, smarvė [pakilo] Pp. Kokių čia sarvalų̃ pripylė – negerk DūnŽ. I sarvalų̃ duok [girtuokliui] – gers Vn. 2. DŽ1 pūliai: Guzas sumažėjo, ir sarvalai vis bėga, bet skausmas nėmaž nesustojo Žem. Sarvalaĩ išbėgo, paskui i pradėjo ta koja gyti Škn. Pratrūko [skaudulys], sarvalaĩ tokie tik eina Rdn. 3. DŽ1, Rt, Šv pypkės syvai: Išpilk iš savo pypkės sarvalus Žgč. Išpurtins sar̃valus iš pypkos ir užteps po nosės [kirminais sergančiam vaikui] Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.